III Recenzija

KNYGOS „HEROINAS“ RECENZIJA

Aštuonių knygų („Vaiduoklis už sienos“, „Ledi: kalės gyvenimas“ ir kt.) autorius Melvin Burgess 1996 metais anglų kalba parašė vieną labiausiai šokiruojančių knygų „Heroinas“. Lietuvių kalba ji išleista 2002 metais „Alma litera“ leidykloje. Knygos turinys išdėstytas 301 puslapyje. Kaip teigia autorius, „šios knygos veiksmas vyksta maždaug devintojo dešimtmečio pirmosios pusės Bristolio mieste, kur tuo metu aš pats gyvenau“. Taip pat M. Burges neneigia, kad personažai išgalvoti: realiausias veikėjas Ričardas, o kiti gyvenime turi prototipus arba tiesiog „pasisavino“ autoriaus pažįstamųjų bruožus. Tai knyga, skirta tiek tėvams, tiek jų vaikams, kurioje keturiolikmečiai susiduria su realiu Bristolio gyvenimu…

Nuostabu, kad yra rašytojų, kurie moka išreikšti jaunimo jausmus, kurie supranta, ką išgyvena tie, kurie įklimpsta į narkotikų liūną. Skaitant „Heroiną“ supranti, koks dabar gyvenimo tabu valdo mūsų šiuolaikinį jaunimą. Bet kyla noras ir pačiam pabandyti to „saldaus“ malonumo. Knyga išties pritraukianti ir neleidžia jos užversti.

Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie kalbą. Nežinau, ar čia vertėjo, ar paties autoriaus išmonė, bet knygoje labai daug lietuviškų žodžių sutrumpinimų (pvz., cizas, heras, hašas ir t. t.) bei mūsų bendrinėje normintoje kalboje nevartojamų žodžių (pvz., šūdas, ciesorius, sutrauka ir pan.). Mano manymu, nors romano scena yra būtent jaunuolių-narkomanų gyvenimas, nereikia į ją sudėti viso nederamų žodžių žodyno, nors galbūt skaitytojams jau nusibodę tie saldūs, pagražinti romanai. Visko gali būti, kad skaitytojas bus nepatenkintas dėl lietuvių kalbos teršimo. O dar blogiau, jei tai perskaito paauglys, ir norėdamas pasirodyti „kietas“, tokius žodžius vartoja kasdienybėje. Manyčiau, tuo nebus patenkintas nė vienas. Aišku, protingas vaikas nesikartos, tačiau jei ši knyga taps jam idealu ar pan., manau, kad neatsilaikys pasidemonstruoti prieš draugus ar mokytojus.

Pirmieji keliasdešimt puslapių tikrai man pasirodė kiek naivoki, nuobodus… Manau, vyresniam skaitytojui sąžinė neleistų perversti tų puslapių tik dėl turinio nežinojimo. Pradžioje tie pasakojimai apie dviejų paauglių, Džemos ir Taro, pabėgimą iš namų, jų įsikūrimą naujajame būste tėra įžanga pagrindiniams įvykiams. Įvykiams, kurie šokiruoja ir baugina skaitytoją. Būtent nekantrumas ir smalsumas vertė greičiau perbėgti akimis pradžią. Nežinau, ko būtent trūksta knygos įžangoje, tačiau manau, jog knyga turi pritraukti nuo pirmųjų puslapių, kad norėtųsi ją perskaityti.

Paskutiniame puslapyje parašyta: „ši knyga – kiekvienam, pirmiausia tėvams, nesuprantantiems savo vaikų, ir vaikams, nesuprantantiems tėvų“. Šiuose žodžiuose užslėpta mintis yra truputį kitokia – perskaičiuos šią knygą tiek tėvai, tiek vaikai privalo giliau pažvelgti į save, perprasti ir suvokti asmenybę, gyvenančią viduje, susimąstyti ar yra tolerantiški, ar nėra savanaudiški ir nekaltina kitų dėl savo nelaimių. Juk iš tiesų romanas apie klimpstančius į narkomaniją vaikus, girtaujančius, griežtus ir smurtaujančius tėvus yra ne kas kita, kaip sielos veidrodis. Tai gyvenimo knyga. Knyga, kuri pamoko, atveria akis ir neleidžia užsimerkti. Man patinka autoriaus rašymo stilius, jis moka laisvais, truputį stačiokiškais žodžiais išreikšti veikėjų išgyvenimus, nuostabiai stebina ir šokiruoja apibūdindamas heroino vartojimą, aprašinėdamas adatų dūrimų išbadytą kūną jaunos merginos, kuri žindo kūdikį krūtimi ir tuo pačiu metu „krūtinėje ieško vietos, kur susileisti“. Protu nesuvokiama, kaip galima taip viską aprašinėti, tarytum pats rašai savo, narkomano, dienoraštį.

Ką aš galiu dar pasakyti? Perskaičius šią knygą vienu metu šlykštiesi narkomanija, narkomanėmis, kurios gimdo vaikus, ir žaviesi, esi pritrenktas tokia neįtikėtina istorija. Taip, dabar tai vos ne kasdienybė, bet kai nesi susidūręs su tuo, tai romane sužinai, ko net nesi sapnavęs! Aš, asmeniškai, negalėjau atsitraukti nuo knygos, nežiūrint jos tikrovės žiaurumo. Mano žodžiais tariant, tai žiauri žiauriai pritrenkianti knyga apie tuos, kurie užuovėją randa heroino ar kitų narkotikų prieglobstyje. Rekomenduoju M. Burgess romaną „Heroinas“ perskaityti jaunimui, kuris mano, jog nuo vieno adatos dūrio niekas nepasikeis. Taip pat tai geras žinynas tėvams, kurie nori, kad jų vaikai nenukryptų blogon pusėn, suprasit, kokių tėvų nori Jūsų vaikai… Išties, nežiūrėkit skeptiškai, juk tik 301 puslapis!

Galbūt TU jau esi narkotikų vergas ir ši knyga atvers tau akis, ir tu pripažinsi suklydęs…

Andželika Korkut

Turgelių k., Šalčininkų r.